išlūžti reikšmė

Kas yra išlūžti? išlū́žti 1. intr. K, N lūžus atskilti, atsidalyti, ištrūkti: Dantys jam išlū́žo (išlūžėjo) J. Netrauksiu danties, kol neišlūš Rm. Tas išlūžusiasis dantis (mašinos rato) pradėjo klibuoti Grg. Nekelk priš tėvą rankos – ranka išlūš iš peties Pp. 2. tr. BŽ81, Mžk išsilaužti: Katinukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Aš paskutinį dantį išlū́žau Š. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles JD388. | refl. tr.: Lėkdamas nuo arklio, išsilū́žau koją Š. 3. intr. sueižėti, suskilti: Ledas jūroje visai išlūžo ir išplaukė rš. 4. intr. išvirsti, išsivartalioti: Užejo audra baisi – išlū́žo miškas Mžk. ║ prk. išmirti: Jų visi vyrai pačiam jaunume išlūžo Ds. Jie visi jauni išlū́žo Užp. \ lūžti; aplūžti; atlūžti; įlūžti; išlūžti; nulūžti; palūžti; parlūžti; perlūžti; pralūžti; prilūžti; sulūžti; užlūžti