išmetimas reikšmė
Kas yra išmetimas? išmetìmas sm. (2) 1. K → išmesti 1: Grūdai patenka į būgno vidų, maišomi ir slenka į išmetimo angą rš. 2. SD277 → išmesti 3. | refl.: Supelėjęs, suplėkęs pašaras, nenuplauti šakniavaisiai gali sukelti susirgimus ir priešlaikinį paršiavimąsi arba išsimetimą rš. Po to išsimetìmo kumelė nebišsitaisė Užv. 3. → išmesti 6: Išmetimas iš vyresnybės I. Išmetimas iš draugysčių R52. 4. kas išmetama, išmata: Tapome kaipo išmetimai svieto Bt1PvK4,13. 5. → išmesti 27: Aš netikiu išmetimù Pvn. 6. Jrb, Krtv žr. išmestinė 1: Kur vagos arime esti sumestos – ten sumetimas, o kur į abi puses išverstos ir pasidaro tuščias arime takas – ten išmetimas Ss. Daryk išmetimùs ten, kur sumetimas buvo, kad išsilygintų dirva Šk. Kaip arti dirvą, ar ant išmetìmo? Lkm. Ardamas nedaryk gilaus išmetìmo – gali paskiau neužsilygint Trgn. Koks artojas, kad nemoka išvaryt tiesaus išmetìmo Auk. Išmetìmai buvo pilni vandens Rs. ◊ išmetìmas ant akių̃ padarymas priekaišto: Bara jį smarkiai, su išmetimu ant akių visokios neviežlyvystės Ch1Moz31(turinys). \ metimas; antmetimas; apmetimas; atmetimas; įmetimas; išmetimas; numetimas; pametimas; permetimas; prametimas; primetimas; sumetimas; užmetimas