išmetinėti reikšmė

Kas yra išmetinėti? išmetinė́ti 1. Sut iter. išmesti 1: Ponuliai, ne aš įmečiau, ne aš išmetinėsiu SI330. ^ Stipinus išmetinėjęs, neturėsi kuomi nuo šunų beatsiginti TŽV620. | refl.: ^ Pirm šunų stipiniais neišsimetinėk I. 2. SPII61, MP176 iter. išmesti 5: Ing vardą maną velinus išmetinės DP225. 3. tr. iškasinėti: Išmėtinėk skersvagius: jei, neduok Dieve, lietaus – viską pasemtų Krsn. ×4. (l. wyrzucać) tr., intr. priekaištauti: Išrūgoju, ižmetinėju ing akis kam SD384. Tokiais žodžiais išmėtinė́ja man, t. y. sublazgatija J. Pati išmetinėjo jam už tokį nusigėrimą Šlv. Kai supyks, tai paskui išmetinė̃s Skr. Pamuštojo būrio vaikeliai žioginą į sodą, nosis nuknabinę, išmetinėdamys vienas kitam, kad neguviai tegrūmės M.Valanč. Ką čia išmetinė́ji, lyg aš būčiau tau bloga padaręs! Srv. Kam jis turia išmetinė́ti! Jrb. Ką čia išmetinė́ji būtus ir nebūtus daiktus! Ut. Dėde, liaukis išmėtinėt man kaltes, kurių aš nepadariau V.Kudir. Užpuolei gaspadinę, išmetinėdama jai apkalbinėjimą Sz. Neturėtų sūdžia nė jokios priežasties mūsump išmetinėt mumus ką ant akių MP260. Pradėjo tada ant akių išmetinėt aniemus miestamus Ch1Mt11,20. \ metinėti; antmetinėti; apsimetinėti; atmetinėti; įmetinėti; išmetinėti; numetinėti; pametinėti; permetinėti; primetinėti; sumetinėti; užmetinėti