išprusimas reikšmė

Kas yra išprusimas? 1 išprusìmas sm. (2) BŽ305 → 1 išprusti 2: Jis išsiskiria iš kitų savo išprusimu bei mokslumu rš. Koks jo te išprusìmas, vis tiek kaip ir nei kokio! Sb. Nepakankamą rašytojo kalbinį išprusimą rodo nelietuviškos sakinių konstrukcijos, perdėtas barbarizmų bei provincializmų vartojimas rš. Politinis išprusimas sp. \ prusimas; išprusimas; praprusimas