išprusti reikšmė

Kas yra išprusti? 1 išprùsti intr. 1. pasitaisyti, sustiprėti, atkusti: Paršelis išprùsęs Skp. Jų arklys žiemą buvo liesas, bet vasarą išprùso Trgn. Dabar jis išpruso, kaip pastojo vaitu: sprandas kaip meitėlio Dl. ║ išaugti (ppr. sunkiomis sąlygomis, vargingai): Vaikas išprùso, ir dabar tokis bruzdus, tik paisyk! Arm. 2. M išsilavinti, apsišviesti: Į kalėjimą jis buvo patekęs dar mažai išprusęs bernas, dar daug ko nesuprantąs A.Vien. Buvo tat visai neišprusęs vaikas J.Jabl. Tai buvo nauji žmonės, suaugę vyrai ir pakankamai politiškai išprusę rš. Mažas būdamas pats sniurglio nenusišluostydavo, dabar mat koks išprùsęs! Skp. Mieste pabuvęs taip išprùso, kad nebegalima ir bepažint Sv. ^ Kad išprùso, tai kai šuva Luso (pavardė) Vlk. Išpruso kap šuva po metų Vrn. 3. prasigyventi, praturtėti: Pirma buvo visai nusmukę, o dabar kad išprùso! Lnkv. 4. Ps, Bsg išpuikti: Išprusai ir nenori su mumis kalbėti Tt. Mūs Jonas ot išpruso, kad su mumi nei šnekėt nenori Vrn. Buvo juodas kaip debesis, matai, kaip pas mus išprùso (pagražėjo, pasidarė išdidus) Kri. 5. išsipuošti, išsidabinti: Ale Stapunia kad išprùsus: kad nukirpta čiupryna – kaip ir žuvis! Sim. išprùsusiai adv.: Išprùsusiai jie gyvena, o skolų kaklas nekelia Mrj. 6. Bsg išdykti, išpaikti: Kad jo vaikai tai labai ir išprùsę: tai tas jiem negardu, tas negerai Kvr. Tu labai išprùsęs, nevalgai Jnš. \ prusti; apiprusti; atprusti; išprusti; praprusti