išspringti reikšmė

Kas yra išspringti? išspriñgti tr. Rtr, Klvr 1. užspringus iškosėti, iškrenkšti: Šuva išspriñgo kaulą Š. 2. Š, Lzd, Paį menk. išvalgyti, išryti: Bernas išspriñgo puodą košelienos, nei mum nepaliko Sn. ^ Koks paukštis šiaip gieda: „Kad išlėkiau – pilnos miegos, kad parlėkiau – tuščios miegos, ar šunes ir išspringo?“ (kregždė) Sim. \ springti; atspringti; įspringti; išspringti; nuspringti; paspringti; persispringti; praspringti; prispringti; suspringti; užspringti