išturkti reikšmė

Kas yra išturkti? ištur̃kti, -ia (ìšturkia), ìšturkė tr. 1. Krok žr. išturkšti 1. 2. gnaibant išlesti, išėsti: Antys ìšturkė aguonas Lp. Kiaunė užejo per stogą ir visą kumpį ìšturkė Vrn. Duonos minkštimą ìšturkė, o plutą paliko Mrj. | Pirma eidama ìšturkiau vieną galvukę aguonų Nmn. 3. godžiai išgerti: Ìšturkė tą pieną iš buteluko Lp. Puodą pieno ìšturkiau Mrs. 4. DŽ išrausti, išknisti: Kiaulės pievas ìšturkė, vienos knisyklos Mrj. Ìšturkė antys pievą Lp. Paršai išturkė bulves Sn. Kad ìšturkė kurmiai kopūstus, nieko šįmet nebus Rdm. Tos antys visą kiemą [po lietaus] išturkė Klvr. Turklys ir savo vardą yra gavęs dėl to, kad išturkia ir suėda augalų šaknis rš. | Mašinos ìšturkė kelią (pridarė duobių) Kn. Turėj[o], anta pirkios buvo vidurin išturktà piesta DrskŽ. Kam duobę košėj ìšturkei? Mrs. | refl. tr.: Vėžiai urvus išsìturkia ir tūno Nmj. \ turkti; apturkti; įturkti; išturkti; nuturkti; paturkti; praturkti; prisiturkti; suturkti; užturkti