turkti reikšmė

Kas yra turkti? tur̃kti, -ia, -ė FrnW 1. intr. DŽ, NdŽ, Ob, Švn, Smal, Rod leisti kokį garsą (kvarkti, čirkšti, murkti ir pan.): Varlės tur̃kia DŽ1. Turkliai pavasarį tur̃kia Sn. Toli girdėt, kap anas (turkutis) tur̃kia Btrm. Turtukas kai pradeda tur̃kt, tai tur̃kia tur̃kia papečėj Gdr. Tep tur̃kė po ausia, tik būbnelis netrūko Mrc. Katinas tur̃kia ant ausies Grv. [Tuoktuvių metu] galima išgirsti jų (lelių) savotišką turkiantį balsą T.Ivan. Priėjau ir, pridėjęs prie ausies lūpas, ėmiau turkti: – Tr… A.Vencl. Turkia kap šikna vandeny Kb. ║ burgzti: Motoriukas, ilgokai patampytas už virvelės, ima turkti rš. 2. E(Smn), DŽ, NdŽ žr. turkšti 1: Tik biskį atleido, ir antys jau tur̃kia balukes Mrj. Antys turkė dumble rš. Vandinin tę ką tur̃kia, žyravoja Kpč. | refl.: Pardien prūde turkias [antys], vakare da palest žiūri Trgn. 3. žr. turkšti 2: Bala (mažas ežeriukas) varlėm kurkt, bobom tur̃kt (juok.) Vj. | refl. Vrn: Tur̃kiasi po purvynus vaikiščiai KzR. 4. tr. Ser, DŽ, NdŽ išgnaibant lesti: Žąsys turkia bulves Ig. Žąsų in daržą nemožna leist, ba turkia morkvas Švn. Žąses kopūstų neturkia Db. ║ ėsti, sriaubti: Kiaulė turkia E(Smn). 5. tr. godžiai, smarkiai gerti: Kovą jauni tur̃kia ir tur̃kia DrskŽ. Jis vynelį tik tur̃kia Vrn. 6. tr. DŽ, NdŽ rausti, knisti: Kiaulės kiemą tur̃kia DŽ1. 7. tr., intr. DŽ1, Brt tam tikru garsu šaukti (kiaules): Jau turkiù namo kiaules Al. Kad kiaulės bėgtų namo, piemenys tur̃kia Dkšt. Neturk, ba visos kiaulės pabėgs namo Mrj. 8. tr., intr. DŽ, Kt, Mrj prk. ilgai ką dirbti: Ką ji tę tur̃kia, kad negaliu jos sulaukt? Alk. Turkiù turkiù namie, tai apkuopiu Bgt. Laiminga, katrai nereik apie tuos puodus tur̃kt Plv. Mama viena darže tur̃kia, o dukterys vaikščioja pasirėdę Iš. Aš turkiù turkiù ir vis an vietos Ūd. | refl. Iš, Klvr: Nieko gero nenuveikiu – turkiúos apie namus Gž. Na greičiau, jūs tę nesitur̃kę! Alk. Vaikai tik dirba, tik tur̃kiasi įknibę Dkš. \ turkti; apturkti; įturkti; išturkti; nuturkti; paturkti; praturkti; prisiturkti; suturkti; užturkti