turkšti reikšmė

Kas yra turkšti? tur̃kšti, tur̃škia (-čia), tur̃škė (-tė) J.Jabl, Rtr, BŽ162, DŽ, NdŽ, KŽ; Kos121, I 1. intr., tr. Vlkv, Br, Vl, Skr, Rm, Grž, Jnšk, Ssk snapu vandenyje ieškoti maisto, naršyti (ppr. išleidžiant tam tikrą garsą): Antys turškia į vandenį snapą įkišusios J. Antis, parkišus mauran galvą, tur̃škia Š. Antys prilesa, prilesa, o paskui eina į balą tur̃kšt Žvr. Antys vandenį tur̃škia Vlkj. Antys valkoj tur̃škia Kp. Antės tur̃škia liūge galu seklyčios Sml. Jos (gervės) mėgsta kapstytis dumble ir turškia panašiai kaip antys, ieškodamos gardesnio kąsnio T.Ivan. Po maurus antys turkšdamos braidžiojo A.Vaičiul. Tvenkinyje nardė, turškė tamsiaplaukiai ančiukai, ant kranto žolėje čiaužiojo geltoni žąsiukai Mš. Viena ančiukė balutė[je] turškė, šuniuks sudžiūvęs pašiūrė[je] urzgė LTR(Jnk). ^ Gyva būdama po vandenį turškiau, numirus visims pakaušius kutenau (žąsies plunksnų pagalvis) LTR(Grk). | refl. NdŽ, DŽ1, Brs, Slnt, Sml, Zr: Antės tur̃škas pelkė[je] Lkv. Suvariau ančiukus prūdelin, lei tur̃škias Ps. Žąsiukai tur̃škias ir tur̃škias visą dieną po molbestį Jnš. Ot čia antys tur̃škias, plukdos apsuku Pš. Vandens lovyje turškėsi ančiukai LzP. [Ežere] nardo ir turškiasi šimtai laukinių ančių ir keletas gulbių A.Vencl. | Mačiau andai, kai buvau su marčia turguje, – silkėm nugaras gnaibo, turškiasi po rasalą kaip antis M.Katil. 2. intr. Sd pliuškenti, taškyti vandenį (ppr. žaidžiant, maudantis, prausiantis, skalbiant), turlyti: Tur̃škia kaip antis balo[je] Pžrl. | refl. Sd, Plt, Rd: Tur̃škas vaikai po [v]andenį kaip antės po prūdą Krš. Vaikams tik tur̃kšties, taškyties Krš. Vaikai tur̃škiasi po marką, nė valgyt neina Sml. Ot ilgai tur̃kščias! Vb. Tur̃škias kaip antis po vandenį Srv. Ką tu par cielą dieną turškýs su tais keliais škurliais! Šll. Merginos – tik labiau pakrašty tūpčiojo, turškėsi kaip antys ir klegėjo J.Paukš. Varlės kurkia, tur̃škiasi Plv. 3. žr. turkti 1: Gūžtoje zylė tupi tvirtai, o trukdoma spurdena sparnais ir turškia rš. Turkutis vakare turkščia Vvs. Kas tavi išmokė taip bjauriai tur̃kšti?! Up. 4. tr. Č prk. kalbėti, plepėti: Ko čia turškì niekus?! Vkš. Lepteliu kaip boba, kuriai niežti liežuvis turkšti ką nors apie save – tinka tai ar netinka rš. ║ refl. paslapčiomis kalbėtis, kuždėtis, šnibždėtis: Tur̃škiasi tur̃škiasi, o veseilios kap nėr, tep nėr Vrb. 5. refl. ilgai ką dirbti, krapštytis: Ta mergelka par dienas tur̃škas bakavo[je] Kv. 6. tr. I prk. mušti. \ turkšti; atiturkšti; įturkšti; išturkšti; nuturkšti; paturkšti; prasiturkšti; priturkšti; suturkšti; užturkšti