turlyti reikšmė
Kas yra turlyti? 1 tur̃lyti, -ija, -ijo 1. intr. DŽ, NdŽ, Sv, Šmn, Tr, Kkl, Trgn snapu vandenyje, skystime naršyti (ppr. ieškant maisto), turkšti: Antys tur̃lija, t. y. varlių ieško po purvynus J. Antys ėmė turkšti, tur̃lyti BŽ163. Anies (ančiukai) pardien turlija ir turlija balelėj Sdk. Įtrupink ančiukam vandenin duonos, tegu sau tur̃lija Ds. Antys pradeda dėt, kai atšyla balos, kai yra kur tur̃lyt Ktk. Su žąsim ir antim maža bėdos: tur̃lija sau ir lesyt nereikia Sb. Žąsiukai tur̃lija baloj Vdš. Kartais žąsiukams beturlijant [kumeldėlės] į nosį įlenda Vaižg. | Arklys turlija (lovyje graibo tinkamesnius gabalėlius) E(Pl). | refl. NdŽ, DŽ1, Ds, Plš, Lel: [Žąsys] po šitą duobę tur̃lijas tur̃lijas, palesa ir vėl vandenin Kp. Antės baloj tur̃lijas Mlt. Žąsiukai par visą vasarą turlijas po balą Dbk. ║ tr. skystį, masę neršti ieškant maisto: Žąsys tur̃lija an atšlaimo vandenį Dbk. 2. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Dbk šnek. pliuškenti, taškyti vandenį (ppr. žaidžiant, maudantis, prausiantis): Basi, nuogi, pašalę maudos anie (vaikai), tur̃lija – ir nė vienas nemirė Pnm. Turlija kaip žąsiokas po balą Blnk. Gana čia jum tur̃lyt, ar neisit prie darbo! Ut. | refl. Vžns, Svn: Greičiau prauskis, nesitur̃lyk! DŽ. Motriškos pirtė[je] ilgai tur̃lijas Krš. Ko čia tur̃lijies nuo ryto, gali peršalt Rk. Pripyliau geldą [v]andenio ir padėjau pašaly vaikam tur̃lytis Dkk. Tur̃lijas [vaikai ežere] kaip žąsys baloj Mlt. Ką čia turlijies kaip ančiokas Skp. Vaikai tur̃lijas, geldą vandens prisipylę – šlapi visi Pnd. Turlijas kaip antys paversmy Jž. Visi leka [į Palangą] tur̃lyties, kiek ten ligų suneša! Krš. | Tur̃lykis i tur̃lykis su tuo vandeniu [daug skalbdama] Sk. 3. tr. Ser, NdŽ šnek. drumsti, teršti: Pamesk tur̃lytie versmę! Ktk. Nei karvės geria, tik vandenį tur̃lija Ds. 4. tr., intr. Tr, Trgn, Ant, Rš šnek. pilstyti, makaluoti, pliurnyti (valgant ar geriant): Ana turlija, t. y. pilsto alų J. Netur̃lyk pieno! Jž. Netur̃lyk! Valgyk kaip žmogus! Ds. Ko čia tur̃liji po visą bliūdą?! Užp. Inpilk vaikam atskirai bliūdelin, tegul sau tur̃lija Skdt. 5. tr. ėsti, turkti: Tur̃lija burokus vabalas Dglš. 6. tr. NdŽ, Kair, Rk šnek. gaištant prastai plauti, skalbti, mazgoti: Ką tu ten tur̃liji? DŽ1. Ana kožnadien tur̃lija ir tur̃lija kokiuos ryzus Vžns. Įsipilk šilto [vandens], ką čia tur̃liji šaltan Pnd. Gana jau tau tur̃lyt, leisk ir man burną apsipraust Č. | refl. Tlž: Tur̃lijasi su skalbiniais DŽ. 7. tr. lėtai, nesparčiai ką dirbti, knyburiuoti: Gana tau tur̃lyt, matos, kad nieko gero neišeis Slk. | refl.: Anas tur̃lijas visą laiką dirvoj Dgl. 8. intr. Š pamažu slinkti, judėti. \ turlyti; įturlyti; išturlyti; nuturlyti; paturlyti; praturlyti; priturlyti; suturlyti; užturlyti
2 turlyti, -ija, -ijo žr. turkti 1: E dabar turkliukas turlija, gal ką in vakarą Ign.