neršti reikšmė
Kas yra neršti? 1 ner̃šti, -ia (-ta, -ti), -ė intr. K, Dkš, Brž, Krkl, Skr leisti ikrus, nerštus (ppr. apie žuvis, varles): Ledus metant lydeka ner̃šta J. Jau vakar čia varlės ner̃šė Ds. Spalio mėnesio pabaigo[je], lapkristė[je] anie (sykai) ner̃šta Plt. Kap žuvys ner̃šti, tai gerai jáis tuomet gaudyti Plv. | refl. KI185.
2 ner̃šti, -ia, -ė 1. tr. rausti, knaisioti: Kandys ner̃šia mėsą pagal kaulų J. Ką tu čia neršì tą košę! Kad nori valgyt, tai valgyk nuo galo, gražiai Skr. Iš to tinklo ner̃šiam – radom žuvikių Grd. 2. intr. Vdžg ieškoti verčiant, naršant po kitus daiktus: Motyna neršė po skrynią vyturiuodama skareles Žem. Be reikalo neršì – čia nėkas nepadėjo tų piningų Krž. Kad anie (daktarai) po tą knygą ner̃šė (vartė ieškodami recepto)! Grd. | refl. Krp: Nesiner̃šk po kito daiktus! Erž. Ko tu čia neršies po tuos skarmalus, ar ką pametei? Skr. ║ pamažu knebinėti: Ner̃š smalinas pry motociklo Grd. 3. tr., intr. I, Kv šiukšlinti, kreikti: Kam čia neršì ant vidurio aslos šąšlavas, t. y. kreiki J. Nerši trobo[je] kaip kiaulė kinė[je] Up. \ neršti; apneršti; įsineršti; išneršti; paneršti; prineršti; suneršti
3 ner̃šti, -čia (-ia), -tė (-ė) intr. patylomis pykti, niršti: Jis ant manęs jau nuo pernai ner̃ščia, tik užkabint vengia Sml. Jautis, žiūrėk, ner̃ščia – saugokis, kad neįdurtų Sml. | refl.: Jinai ner̃štės ant jo už bitis pavogtas J. Pro šalį eidamas su piktumu nerščias jis ir sako ant ano: „Tu šelma“ J. Ko jūs čia ner̃ščiatės, ar negalit suseit, zgadoj gyventi! Sml.