pliuškenti reikšmė
Kas yra pliuškenti? pliuškénti, -ẽna, -ẽno 1. intr. tekant, plakantis teškenti (apie bangas, vandens srovę): Nuslūgo, nurimo melsvi vandenai, bangelės pliuškendamos ritas V.Myk-Put. Upė tekėjo po jų kojų ir, laivelio sujudinta, tyliai pliuškeno į krantą rš. Lėvuo tyliai ir lėtai pliuškena vis į priekį rš. Priėjova upelį. Linksmai jis pliuškeno tarp akmenų Vd. | refl.: Vien ežero vilnelės pliuškenasi į pakraščius rš. Vos vos pliuškenosi banga į krantą rš. 2. tr. pilstyti teškenant, taškyti: Vaikas pliuškeno vandenį sp. Iš virtuvės buvo girdėti vandenį pliuškenant rš. 3. intr. krintant išduoti garsą, lašėti, teškėti: Lytus be paliovos pliuškẽno į akmenis Skr. 4. intr. plekšėti, taškytis: Žuvis vandeny pliuškẽna Bgt. Žuvis paviršium [vandens] tik pliuškẽna Gs. | refl.: Vandeny, pačiam paviršiuj, pliuškenasi žuvys rš. 5. refl. maudytis, pūškintis: Vaikai pliuškenasi upelyje rš. Draugai to nematė, tik girdėjo, kaip jie vandenyje pliuškenosi Mš. Vanduo kaip rasalas. Pliuškenkis ir norėk A.Vencl. Dručkis nemokėjo taip gerai plaukti, jis pliuškenosi netoli kranto rš. 6. intr. su garsu plaukti, pūškuoti: Nemunu pliuškeno garlaivis sp. Prieplaukoje tyliai pliuškeno dviejų irklų valtis rš. \ pliuškenti; atpliuškenti; pasipliuškenti; supliuškenti