ištvirkinti reikšmė
Kas yra ištvirkinti? ištvìrkinti Š, NdŽ, DŽ1; LL320 caus. ištvirkti: 1. Ir pats ištvirko, ir kitus ištvirkino LTR(Kp). Ištvirkìno motina vaiką – nė už ką jos nelaiko Pn. Ištvirkìno tėvai vaikus, kuliganų nors su grėbliu stumk Krš. Tasai darbas turėjo sugadinti, ištvirkinti valdininkus, nes vergija gadina ne tik vergus, bet ir vergintojus A.Janul. Aš nė nemaniau, jog, pataikaujant vieniems ir spaudžiant kitus, taip galima abeji ištvirkinti Vaižg. Ištvìrkina didi turtai ir pakelia vaidą BM453(A.Baran). ^ Balta duona ir gerą žmogų ištvirkina KrvP(Mrk). | refl. Š. 2. KŽ. \ tvirkinti; aptvirkinti; ištvirkinti; patvirkinti