išvarymas reikšmė

Kas yra išvarymas? išvãrymas sm. (1) KII286,311, DŽ; SD1200, Q68, H159, D.Pošk, N, RtŽ, M 1. LL205,288, NdŽ → 1 išvaryti 4: Po išvarymo po tam ir tų pakūtnykų laukan uždarę[si] duris bažnyčios P. ║ Išvarymas iš tėvykščios SD411. Išvãrymas iš tėviškės KI38. Motina gal šiuo metu miršta. Ją pritrenkė tas išvarymas [iš namų] A.Rūt. ║ Grikštienė keršijo už savo Emilio išvarymą iš žvejų tarpo rš. 2. → 1 išvaryti 10: Kai išvaro [sąnarius], nebe teip sopa, ale prieš išvãrymą rėkia gvoltu Alz. ║ Gimdos aktas dalinasi į gimdos atsidarymo, vaisiaus išvarymo ir vietos išėjimo periodus EncVIII1495. 3. ŽŪŽ83 → 1 išvaryti 11: To išaiškinimo negalėtų pritaikinti prie išvarymo drėgnumo iš grinčios V.Kudir. 4. → 1 išvaryti 12: Našlaitėlių šaknys nuo voties išvarymo iš vidaus LTR(Ant). 5. NdŽ → 1 išvaryti 14: Davė penkis litus už vienos [ginčijamos] vagos išvãrymą Grd. 6. refl. → 1 išvaryti 16. ║ refl.: Išsivãrymas dešimt litrų – dideli pinigai Drsk. 7. NdŽ, KŽ → 1 išvaryti 24. ◊ ×iš svíeto išvãrymas buvimas mirties priežastimi: Prižiūri dvarus tokia ypata, kuriai vieta ne čia, bet katorgoj už išvarymą iš svieto merginos rš. \ varymas; atvarymas; įvarymas; išvarymas; nuvarymas; pavarymas; parvarymas; pervarymas; pravarymas; privarymas; suvarymas; užvarymas