įvobyti reikšmė

Kas yra įvobyti? ×įvõbyti tr. Š, Rtr, KŽ, FrnW 1. vyliumi, gudrumu įprašyti, įkalbėti įeiti: Kiek aš vargau su tuo žmogu, kol į trobą įvõbijau KlvrŽ. Nes išmanyk tamui, jeigu teip didžius ponus įvobytumbei savęsp, negalėtų būt be didžių skorbų ir be didžių dovanų MP 214. | refl.: Viktaras prapuolo, gal įsivõbijo vidun? Slm. 2. įvesti, įvadinti: Įvõbyk gyvolį į tvartą J. Nemožna paršo gurbelin anvõbyt Rgv. | refl. tr.: Atėjo ir stovi prie durų, niekaip negalima jo įsivõbyt kambarin Žb. Nebeikiam – do te įsivobis gryčion, pasigersma, nebus galo Slm. ║ nepageidaujamai įkišti: A tu muno kningelę į savo kningas įvõbijai? KlvrŽ. \ vobyti; atvobyti; įvobyti; išvobyti; nuvobyti; pavobyti; parvobyti; privobyti; suvobyti; užvobyti