išvobyti reikšmė

Kas yra išvobyti? ×išvõbyti tr. Š, Rtr, KŽ; Q254,257, N 1. Ppl, Ktk vyliumi, gudrumu išprašyti, įtikinti išeiti: Aš vos išvõbijau žmogų girtą iš karčemos J. Šiandiej lig vidunakčiu reikė laukt, kol išvõbijau [iš alaus] Slm. Kaimynas išvõbijo, kad važiuojam važiuojam Šmn. Kaip nusgėrė Petras par Kiaušinį, tai led namo išvõbijau eit Pbs. Giminės jį išvõbijo pas saũ gyvent Krs. Tu savo mandrasčia velnį sutrynei, svietą nū prapulties išgelbėjai, dangų paprovijai, Dievą iš dangaus išvobijai ir ant žemės jį išprašei ŽCh288. | refl. tr. Š, PnmR, Slk: Mane ir išsivõbijo eit až piemenį Sl. 2. išvesti jėga: Jonas kai paėmė, tai karvę kaipmat išvõbijo Blnk. Katė vaikus išvõbijo kitan kieman Šmn. 3. Krč išprašyti, išvaryti, išgyvendinti: Ne aš būsiu, jeigu to sukčio neišvõbysiu Vdšk. Duktė pradėjo võbyt, kad išeič, – išvõbijo Pl. 4. Pnd, Ds išvilioti, gudrumu išgauti: Turiu keturius anūkus, pinigus ir išvõbija iš manę Kp. Kogi iš tokio vaiko neišvõbysi – tiek da proto! Mžš. ^ Jis savo liežuviu iš gyvatės kiaušinius išvõbytų Kair. 5. su vargu, sunkiai ištraukti, išversti, išrauti: Teip giliai buvo į žemę įlindęs, kad vos išvõbijom Lnkv. \ vobyti; atvobyti; įvobyti; išvobyti; nuvobyti; pavobyti; parvobyti; privobyti; suvobyti; užvobyti