kaltinis reikšmė
Kas yra kaltinis? 1 káltinis, -ė adj. (1) → 1 káltas 1: Káltiniai dantys (panašūs į kaltą) Kp.
2 kaltìnis, -ė adj. (2), káltinis (1), kaltinỹs, -ė̃ (3a) 1. kalant darytas: Kaltìniai batai ilgiau laiko už siūtinius Plv, Nm. Káltiniai, siū́tiniai batai K.Būg(Žem). 2. kaltu ar kalte kaltas: Ė kokios skylės? – Kaltìnės OG178. Káltinis kūlis (akmuo) ant kapų J. Padirbk káltinį krėslą, kurs turėtum pakojikes, kryžma sukaltas, o viršus iš lentelių į pelčius įleistas J. Kaltìnis atvaizdas BŽ608. Ten buvo kūliai kaltiniaĩ, šlipavoti Grg. 3. kūju kalvio kaltas; padarytas iš metalo: Antkaklės žalvarinės, tuščiavidurės lietinės arba kaltinės, trimitiniais galais EncIX1013. Kaltinės vinys stalių darbams beveik visai nevartojamos rš. Senos trobos buvo grįstos su káltinėms vinimis Šts. Kaltìnė adata (senovinė, kalvio kalta) Up. To sodo tvora dar kaltìnėm vinim kaltà Alk. Po kiek laiko ėmė dirbti ir kaltines akėčias Lnkv. Žėri kaltiniai šarvai rš. Kaltiniaĩ dalgiai Šts. Kaltìnis peilis Lp. Žyčyk, mergužėle, kaltìnių pinigužių JD743. Kadai atduosi ... kaltiniùs pinigužius? JD743. 4. prk. dirbtinis, nenatūralus: Kaltinis, dirbtinis eiliavimas su visomis blogomis pasėkomis padarė tas eiles sunkiai paskaitomas V.Myk-Put.
3 kaltìnis sm. (2): Kaltìniai – bulviniai kleckai, kuriuos į puodą meta, kaldami šaukštu į katilo kraštą Brž.