kapočius reikšmė
Kas yra kapočius? 1 ×kapõčius (brus. кaпaч, l. kopacz) sm. (2) 1. R, MŽ472, N, K žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį: Buvo pasiliecavoję kapõčiais: kur rasdavo numirėlius, vilkdavo, kavodavo Škn. Jis kapočių neklausė, kas taip grãbą išdabino prš. 2. Krz197, Q520 kas tvenkinius, kūdras kasa. 3. kas griovius kasa, grioviakasys: Parsivedžiau kapõčių, kad ravą iškastų Alv. Kapočiai iškasė grabę Švn. Šį ežerėlį, sako, kapõčiai iškasė Lš. 4. LmŽ218 zool. stepių erelis. 5. BŽ247 zool. toks vabalas, duobiakasys (Necrophorus vespillo). 6. OZ22, NdŽ, Dv kauptukas, kapstukas: Tokiais kapočė̃liais bulves apžardė Pls. Kaip ateisi bulvių kasti, atsinešk ir kapočėlį Žln. Bul'bas apkasinėjam kapočėliais, kapčeliais Mrp. 7. GK1940,71 trečioji paveiksluota korta, kojinis, valetas: Dar turėjęs trupų kapočių! Kal. Neduok jam pinigų, ale duok vynų kapočiuką LTR(Kp).
2 kapõčius sm. (2) 1. kirtėjas: Kirto eglelę kapočiai ir lelijėlę kapočiai LMD. 2. peilis mėsai kapoti: Pasiimk kapõčių ir sukapok mėsą Alk. Paduok kapõčių, reikia kumpio atpjauti Rs. Pagaląsk kapočių, jau visai neima Šn. Paaštrink kapõčių Smn. Pagelaisk (pagaląsk) kapočiùką Rdm. 3. įrankis bulvėms, daržovėms, lapams kapoti, kaponė: Kapočiù kapo[ja] virtas ir nevirtas ropes Dov. Atnešk kapočių, kaposim kiaulėm bulbaites Sl. Bekapodama bulves, sulaužė kapõčių Bd.
kapočius junginiai
- Vincas Kapočius