karuonis reikšmė

Kas yra karuonis? 1 karuonìs, -iẽs scom. (3b) 1. J, BŽ54, Slnt, Šv pakaruoklis: Ant šios virvės karuonìs kabėjo Brs. Tenai yra ir karuonių kapai Brs. Iš karuonies makaulės būs liktarna M.Valanč. 2. menk. bjaurybė, nenaudėlis, netikėlis: Karuonìs ir šuo, nusitraukė ir párkando koją Ms. Karuonìs, ne karvė: ana vis dobilūse ir dobilūse! KlvrŽ. Kad ta karuonìs būtų pakirmėjusi pri žąsų, lapė nebūtų įsisukusi Plt. Jau tas karuonìs nepareis šį vakarą nakoti Slnt. Alus įvadus, karuonis, gerti Šts. Užmigis karuonų̃, ar apduotas esi, kad neregi! Šts. Tie ožiukai karuonùkai visas ežes išdakanojo, išdraskė Šts.
2 karuonìs (-iẽs), -ė̃ smob. (3b) 1. NdŽ pakaruoklis. 2. NdŽ kas karo. 3. Kos98,187 žr. 1 karuonis 2: Štiš, jūs karuonės! Šts.