kaukis reikšmė

Kas yra kaukis? 1 kaũkis sm. (2); M žr. 1 kaukas 1: Minavojamais dar tebėra kaukis ir aitvaras I.
2 kaũkis sm. (2) tokia pypkė ilgu kandikliu: Anglai turėdavo tokias ilgas pypkes, kaukiùs, kaukučiùs Raud. Pilvas [šuns] kaip peniukšlo, ir nosė kaip kaukis Vaižg.
3 kaũkis sm. ppr. pl. (2) žr. 3 kaukė: Jau nudilo mano kaũkiai, reiks naujus pirktis Šlv. Apauk kaukiùs, o kol nueisi, tai skūrinės nuplyš Krž. Atejo žmogus, kaukiais apsiavęs Šauk.
4 kaukis sm. P, Mt žr. kaukelis.
5 kaukis sm. kas kaukia (?): Bado kaukis yra badmirys J.