kepšė reikšmė

Kas yra kepšė? 1 kẽpšė sf. (2) menk. koja; plg. kepės: Ėmiau šokinėt aukštai kilodamas basas savo kepšes rš. Švatarankšt ir atstatė kepšès (pargriuvo iškeldamas kojas aukštyn) Grž. Drybsojai sau kepšes pastatęs, o dabar ateini vandenio gert BsPII78. ◊ kepšès pastatýti (atstatýti, atver̃sti) menk. mirti: Kepšès pastãtė Jnš. Taip nesisaugodamas atstatysi kepšes greit Vkš. Ir tvirčiausi žmonės kepšès atstãto Grž. Kepšès atver̃sti BŽ455. Kad kiek, būčiau kepšès atver̃tęs Grž.
2 kẽpšė sf. (2) prasta kepurė, kepuršė: Kur čia mano kẽpšė? Lp. Atsiliepė lepšė, visų grybų kepšė Š.