keroti reikšmė
Kas yra keroti? keróti, -ója, -ójo intr. 1. gerai augti, tarpti, šakoti, plėstis, kerėti: Kalne augo kerojo dideli ąžuolai rš. Ir ėmė žemės paviršiuje želti žolė, žydėti gėlės, keroti medžiai Mš. Prisiekiu: tos usnys ilgai nekeros! Mair. Javai keró[ja] našio[je] dirvo[je] J. Bulvės, miežiai, avižos keró[ja] J. Gluosniai greit keró[ja] Skr. Usnys mūs žemėj per amžius kerojo Paį. Prigijo vinkšna, vešliai augo, vešliai kerojo, į viršų stiepėsi J.Balt. Geriausias jo veido bruožas buvo akys po tankiais kerojančiais antakiais rš. | refl.: Laukuose ėmė kerotis obelys, kriaušės, klevai J.Avyž. Kerojasi figų medžiai, auga kiparisai rš. Šaknys turi kerótis! Lp. 2. prk. įsigalėti, stiprėti: Rašytojas pavaizdavo stiprų moters charakterį, nepajėgiantį susitaikyti su aplinkui kerojančiu neteisingumu rš. Darbininko ir valstiečio pirkiose, kur anksčiau skurdas kerojo, partijos ir tarybinės vyriausybės deka">dėka vešliai tarpsta vienybės ir laimės ūgliai (sov.) sp. Mano vargelį mindžiojo tapojo – mano vargelis geriau kerojo (d.) Kb. Mes narsūs kovoje, bet ir mūsų širdyj dorybė keroja A1884,399. | refl.: Ši mintis kerojosi kaskart plačiau, nustelbdama abejones ir neaiškumus V.Myk-Put. Kažkoks šlykščiai slegiąs skausmas plačiai kerojasi jautrioje krūtinėje rš. \ keroti; apkeroti; įkeroti; iškeroti; nukeroti; pasikeroti; sukeroti; užkeroti