kėzoti reikšmė

Kas yra kėzoti? 1 kė́zoti, -oja, -ojo 1. tr., intr. BŽ43 prastai, pamažu dirbti, knibinėti, gaišti. | refl.: Per dieną kėzojasi, šį tą nusitvėręs, ir nieko gero nepadirba Lnkv. Ko jis ten taip ilgai kė́zojas? Šl. Kė́zojasi po kūtę visą valandą Jnšk. 2. tr. BŽ463 teršti, juodinti. 3. tr. BŽ609 prk. šmeižti, koneveikti: Be reikalo nekaltą žmogų kė́zoji Svn. \ kėzoti; iškėzoti; prikėzoti; sukėzoti
2 kėzóti, -ója, -ójo intr. pamažu eiti, kėzlinti: Rytą tas senis ir vėl kėzója [v]andenio Ob. Taip šlapios dirvos, ė Girgždys ut kad kėzoja per ką tik pasėtus rugius Rk. Kur tu kėzóji per laukus? Ds. Nu, jau gana tau kėzoti, pradėk gražiai vaikštinėti! Sv. Vėžys atatupsčias kėzója per smėlį Ob.