kiaušė reikšmė

Kas yra kiaušė? 1 kiáušė sf. (1) 1. CI949, CII404, R, MŽ256, K, J žr. 1 kiaušas 1: Žmogaus kiáušė KII55. Jis tuo plaukų nuo kiáušės nupešė pluoštus K.Donel. Aš, šią kiáušę žilą sulaukęs, daug naujienų tau pasakysiu K.Donel. [Lokys] žmogaus kiaušę pramuša letena kaip kiaušinio kevalą Blv. Nieko nuo jos nerado, kaip tikt kiaušę bei kojas RB2Kar9,35. 2. N kiautas, žievė.
2 kiaušė sf. žr. 2 kiaušas 1: Ir tas paukštis pameta tą kiaušę į vandenį VoL287. ^ Mažas daiktelis kai vištos kiaušelė, prieš kalną nei tūkstant arklių neužveža (siūlų kamuolys) PrLXVII13.