kilsčioti reikšmė

Kas yra kilsčioti? kìlsčioti, -ioja, -iojo 1. iter. dem. kelti; kiloti: Įsisiūbavęs varpas kilsčiojo jį su virve aukštyn V.Kudir. Kilsčiojo savo baltus kaklus pingvinai rš. Nekìlsčiok nė kìlsčioti – negausi pirkti Šts. 2. iter. dem. kilti 1: O liepsnos keturiose smilkstančiose lempose neramiai kilsčiojo ir siūbavo rš. Raudonas skėtis kilsčiojo tarp žalumynų rš. Net pėdai kìlsčioja (smarkiai kuliant) OG315. 3. intr. baustis, ketinti: Ans kìlsčio[ja], t. y. keta eiti, padaryti J. Jau ji kilsčio[ja] išeiti Krž. | refl.: Marti nekentės užpečky nekìlsčiojusys, norės rėdyties J.