klausus reikšmė
Kas yra klausus? klausùs, -ì adj. (4) 1. kuris geros klausos: Ans labai klausùs, gerai girda Užv. Priegaidės kaita, kurią lengvai gali pastebėti tos pačios šaknies žodžiuose kiekvienas klausios ausies lietuvis K.Būg. Nepernelyg klausiõs jo ausies būta A.Baran. klaũsiai adv. DŽ. 2. SD182 kuris klauso, paklauso, klusnus: Ten mergos nebus taip klaũsios ant dainavimo, kaip čia, t. y. neklausys J. Tokio neklausaũs vaiko da nemačiau: tu jam sakyk nesakyk, jis vis savo Grž. Klausì mergelė Šts. Toks geras piemenėlis buvo ir klausus Mrk. Jis visame klausùs J. Aš jam duosiu pirtį, ir turi būt klausùs Sn. Atsiskyrė viens bernelis kur jauniausią mergužėlę …, kur močiutės mylimiausią …, senų tėvų yr klausiausia JV54. Tapęs klausumi iki smerti SPII216.