kliaugėti reikšmė

Kas yra kliaugėti? kliaugė́ti, kliáuga, -ė́jo intr. NdŽ 1. garsiai, linksmai čiulbėti, čiauškėti: Pasistoję ant eglių viršūnių, giedojo kliaugėjo strazdai giesmininkai A.Vien. Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia A.Baran. Kliaugė́t sujunda visos paukštelės BM420. Paukščiai tik kliáuga kliáuga Dbk. 2. linksmai šnekėti, klegėti, plepėti; krykštauti; tarti pirmuosius žodžius (apie kūdikį): Svečiai kliaugėjo ir šoko rš. Piemenėliai kliáuga, ugnį susikūrę Pnd. Nustok tu kliaugė́t! Km. | Vaikas stovi krasioj ir kliáuga Kp. Iš vystyklų paleistas, Joniukas kliauga PnmR. Kliáuga vaikas, nieko negalima suprasti Pnd. \ kliaugėti; įkliaugėti; iškliaugėti; sukliaugėti

kliaugėti sinonimai