čiauškėti reikšmė
Kas yra čiauškėti? čiauškė́ti, čiáuška (čiaũška Rdm), -ė́jo, čiáuškėti, -a, -ėjo K 1. intr. (tr.) čirškėti, čeksėti, čiulbėti: Žvirbliai čiáuška Užv. Sode čiauškėjo strazdai Mš. Kielės čiáuška parugėse, kregždės plezda padangėse Alvt. Paukšteliai gojely čiauškėti pradėjo LTR(Lnkv). Lakštingala čiauška karklynėj tankiausioj A.Strazd. Čiaušk lakštangėlė, gied volungėlė LTR(Dj). Tu mums dyvus linksmų lakštingalų čiáuški K.Donel. 2. intr. (tr.) tankiai, gyvai, linksmai kalbėti, tarškėti, tauškėti: Vaikas linksmas, sveikas, tik čiáuška Alk. Juk ir mes, dar a bė cė nemokėdami čiáuškėt, daug vargų bei striokų tėvams savo padarėm K.Donel. Nebečiauškėsiu kai lakštutėlė, ale kukuosiu kai gegutėlė Sln. Maželelė čiáuška kaip žvirblis čiau čiau čiau Užv. Kadgi užniko čiauškėti lenkiškai! Žem. Čiáuška ir čiáuška lyg mintuvai Dkš. Ką tu čia čiáuški kaip žąsis? Št. Čiáuški be perstojimo kaip boba Snt. | Parėjo žlugtą velėjus, kad čiáuška, kad čiáuška (kalba pyktelėjusi) Pc. | refl.: Su vaikais čiáuškas, šnekas Pvn. 3. intr. pliauškėti; žvangėti: Girdėti, kaip čiauška botagas P.Cvir. | Girdėjau čiauškant plieną V.Kudir. Čiauška žvanga dalgės plieno rš. 4. intr. KII161 žlepnoti, čiaukšėti (ėdant, valgant), čiaukšnoti: Pasakodavo, ka kiaulės čiáuška jaujo[je] Krš. \ čiauškėti; atčiauškėti; įčiauškėti; išsičiauškėti; nučiauškėti; pačiauškėti; pričiauškėti; sučiauškėti