tauškėti reikšmė

Kas yra tauškėti? tauškė́ti, táuška (táuškia K), -ė́jo I, Rtr, Š, BŽ31, DŽ, KŽ; N, L 1. intr. NdŽ kelti ar skleisti stiprų su pertrūkiais garsą, kaukšėti, pokšėti: Ratai pardžiūvo ir táuška važiuojant Šll. Vyrai par visą dieną tauškė́jo miške Up. Atejo į girią kas, táuška – eisi, žiūrėsi [, ar nevagia medžių] Žlp. Tauškėjo, pauškėjo girioj genelis, aš misliau, kad šaukė manę brolelis LTR(Kp). Svetimi (įstatyti) dantes – ne savo: kap biauriai táuška! Drsk. Tauškantis [aortos] tonas būna svarbiausias tos širdies ydos ženklas rš. Šaltas vakaras, dantys táuška Krš. Visas dreba, net dantys jam tauška Žem. Tauška kaip vilkuo dantys LTR(Pp). Su vienu švarkiuku buvo, išejo iš triobos – jau palūpis táuška Erž. ^ Ka par Kalėdas pliauška, ta par Velykas táuška (būna pašalę) Lkv. ║ prisipildyti tauškesio, kaukšėjimo garso: Su klumpukais kaukš kaukš ka eis, ka tauškė́s troba End. 2. intr. NdŽ eiti, bėgti ar važiuoti tauškant, kaukšint: Iš lovos stodavausi tiesiog į klumpaites, užsimesdavau skrandutę ir tauškėdavau į šiltą pirkią Mš. Senutė su klumpėmis tauškėjo pro gryčią rš. 3. tr., intr. šnek. plepėti, tarškėti: Nieko nematė, nežino, bile tik tauška rš. Netauškė́k niekų! Kaip buvo, teip i būs Sd. Ka tatai ans tau táuška į akis Slnt. Táuška ir táuška užšnekyta Jd. Nežinai bobelių: kad sueis, tai ir táuška visą vakarą Ob. Mes táuškam, pliauškam, tokie marmalai Krš. ║ intr. garsiai kalbėti: Ką jai padarysi, baugi nudrausi: išėjo ir táuška, net ant viso sodžiaus girdėt Dkš. Táuška kap mintuvai Dkš. 4. tr., intr. šnek. gyvai kalbėti, čiauškėti: Vaikelis, kas an seilelės, tą ir táuška Krš. Tauškė́k, šnekėk! A pyksti, ka taip tyli? Krš. Pasirodžius, kad jų vokiškas žodynas silpnas, pradeda lietuviškai tauškėti I.Simon. \ tauškėti; aptauškėti; atitauškėti; ištauškėti; nutauškėti; patauškėti; partauškėti; pritauškėti; sutauškėti