pliauškėti reikšmė

Kas yra pliauškėti? pliauškė́ti, pliáuška, -ė́jo 1. intr. N pliaukšėti, pauškėti, taukšėti: Kortos ant stalų pliauškėjo, maišės krūvos pinigų T.Tilv. Kai jis ėjo per kiemelį, vyžos jo pliauškėjo LTR. Brenda slydiniuoja palytu keliu, pliauškėdama šlapiais drobužiais Žem. Pliauškėjo piemenukų botagai rš. ║ pyškėti: Šaltyje net tvoros pliauška J.Jabl. Kulkos tik pliáuška aplinkui! Vdk. Pliauška (skamba) pašaliai, kad muzika grajija Varn. 2. intr. plekšėti, čeksėti (apie liežuvį, lūpas): Kalba, net liežuvis pliauška LTR(Kp). 3. intr. teškenti, taškytis: Žuvys pliauška vandeny LTR(Ps). Antys po vandenį pliáuška Sr. Kikelda (plokščias akmuo) šokinė[ja] pliauškėdama par tvenkinį Varn. Pilnas [v]anduo vaikų, pliáuška pliáuška (maudosi)! Rdn. Vanduo [upėje] šiltas, įsibridau ir pliaušku LzP. ║ su garsu teliūskuotis, kliunksėti, plaktis į kraštus: Dar bačkikėj pliauška, alaus dar yra gausiai Žem. Kad pajudinsi puodą su vandenimi, ir pliauškės J. Karvės įtvinkusios, pliáuška pienas papilvė[je] Tv. ║ su garsu tikšti: Užejo toks lytus, ka pliáuška visi pašaliai (smarkiai lyja) Vvr. Lyna, kad kel[ia]s pliáuška, nėr kada bulvių kasti Varn. 4. intr., tr. Vvr, Brs, Trk šnek. niekus taukšti, plepėti, pliaukšti: Čiauškėjo pliauškėjo kaip beįmanydamas meiliai rš. Ji buvo tyli ir kukli, niekada nepliauškėdavo jokių vėjų I.Simon. Pliauškė́k, pliauškale, nepliauškė́jęs! Kl. \ pliauškėti; apipliauškėti; įpliauškėti; išpliauškėti; nupliauškėti; papliauškėti; pripliauškėti; supliauškėti