pliaukšėti reikšmė
Kas yra pliaukšėti? pliaukšė́ti, pliáukši, -ė́jo J, Rk, Ds, Arm, pliáukšėti, -i, -ėjo PnmA, Grš, Krsn, Dkš, Mrj 1. intr. išduoti trumpą garsą: Staiga imdavo, rankas iškėlęs, pirštais pliaukšėti rš. Kaip eina šokt, tai net pliáukši tie vyžai PnmA. Eina vyžotas, pliáukši karnagaliai Tvr. Pliaukši kultuvė Dsn. Botagas pliáukši Kt. Pliaukšiu botagu SD93. Ne su rimbu jam pliaukšėti, tik su šakėmis mėšlai mėžti Vaižg. ^ Du bėga, du veja, keli šimtai pliaukši (arklys) LTR(An). ║ Dglš ploti (delnais), pliauškinti: Pliaukšiu rankomis, ploju SD91. Šitas mažas padarėlis mokėjo klykti, spiegti ir delnais pliaukšėti K.Bor. ║ pykšėti, pokšėti: Net tvoros pliáukši [nuo šalčio] OG348. Nepliaukšėkit iš šautuvų rš. 2. tr., intr. mušti, suduoti su garsu: Tik leidžias tie uodai ant rankų, nespėji pliaukšė́t – negali atsigint Ps. Pliaukšiu, pliaukšteriu arklį SD93. ║ intr. lošti smarkiai kertant: Po tokio nusižiovavimo pabalusios [piliečių] akys nė tiek minties nebereiškė, kiek pliaukšint kikso Vaižg. 3. intr. čepsėti, čeksėti (lūpomis, liežuviu): Turbūt skaudėjo labai, – sušuko pliaukšėdamas lūpomis rš. Ėmė pliaukšėti liežuviu rš. Pliáukši kap kiaulė Krsn. 4. intr. teškenti, taškytis: Žuvis pliáukši po vandenį kaip piemuo su botagu J. Upėj pliáukši i pliáukši (maudosi) [vaikai] Ad. ^ Kaip vyža per balą pliáukši (su garsu bučiuoja) Msn. ║ plaktis, teliūskuotis: Jis (vanduo) pradeda neramiai pliaukšėti į krantą Vaižg. ║ su garsu tikšti: Bangus lietus užėjo, net burbuolai pliaukši Dkš. Lietus tik pliáukši (smarkiai lyja) Grv. 5. intr., tr. šnek. plepėti, kalbėti niekus: Pliaukši tu, ot ką aš tau pasakysiu! P.Cvir. Pliáukši, šmaukši ir pats nežino ką Prng. \ pliaukšėti; atpliaukšėti; įpliaukšėti; išpliaukšėti; nupliaukšėti; papliaukšėti; supliaukšėti; užpliaukšėti