klegėti reikšmė
Kas yra klegėti? klegė́ti, klẽga, -ė́jo [K], J; MT31 1. intr. tarškėti, bildėti: Klega sena, sudilusi siuvamoji mašina Ldk. Ratai klegėjo, ir vario graudus balsas, kaip mažas cyplys, pasilikęs nuo būrio viščiukas, ulbėjo, cypė plačiais laukais P.Cvir. Važiuojant brikas labai klegė́jo Čk. Jūsų ratai ant geležinių ašių, kai važiuoji, tai kad klẽga: kle kle kle Jnšk. Pairę ratai klega Rš. Dantis į dantį klegėjo iš šalčio rš. ^ Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys klega Slk. 2. intr. prk. drebėti: Šiąnakt pernakt klegė́jau klegė́jau nuo šalčio Prng. Klẽga iš strioko kap lapas Dkšt. Man visos gyslos nuo bailės dreba, klegù titau visas Tvr. 3. intr. su garsu virti, kunkuliuoti: Puode mėsa verda klẽga Skr. Puodai verda klẽga Jrb. Puode užkaisti klegėjo barščiai ir penėtas žąsinas rš. Bulvės virdamos klẽga Švnč. 4. intr. kliukėti, kliuksėti (apie skystį uždarame inde): Klega kai pautas B. Kiaušinis kliuksi, klega Ds. Jau supuvęs kiaušinis, jau klega! Sv. 5. intr. čiurlenti, sroventi, tekėti (apie bėgantį vandenį): Rytą visi upeliai klegėjo pilni vandens sp. Klega upės šilko kloniuose žaliuos rš. Dabar upė jau visai laisvai klega rš. | Kad klegė́jo kraujas, tai klegė́jo (įsikirtus) Kair. 6. intr. kalenti, gagėti, krykti (apie paukščius): Paversmyje visą vasarą vaikščioja gandras ir dažnai klega rš. Bacionai, atskridę lizdan, klẽga iš džiaugsmo Švnč. Žąsys išsiskaidžiusios klẽga (kirkauna) J. Jos (antys) klegėjo, traukė kaklus ir snapais lingavo žemyn rš. Po žalius krūmus paukščiai tik klega klega A.Baran. Klegėdama (kudakuodama) višta spruko į kiemą rš. Sode klegėjo varnėnai rš. Kuosos klegėdamos pasikėlė rš. 7. intr. garsiai kalbėti; vienas kitą perrėkiant šūkauti; triukšmingai juokauti: Sujudo bobos. Kaip vapsos ėmė klegėti Žem. Visi skubėjo, klegėjo, ir vieni norėjo užbėgti už akių kitiems A.Vien. Jos šnekėjo, juokavo, klegėjo kaip žąsys po nepjautas avižas Žem. Klega juokiasi apsėdęs stalas jaunūmenės J.Jabl(Žem). Dirbantieji liovėsi dainavę ir klegėję P.Cvir. Žmonės ten gatvėje klega S.Nėr. Motriškosios truputį nuščiuvo klegėjusios J.Jabl(Žem). Nieko netrukus ketvirtą kartą sutiko žmones, kurie juokdamos klegėjo: „Ar matot – bejojančiu susikabinusiu kaip varlės pavasarį!“ M.Valanč. Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Visi klega, šneka, net kaži kur girdėti Gs. Ir klegės susieję kaip pekliniai! Laukan išeikiatės, ka norat žvingaliuoti! Vvr. Sustojusios mergos ir klẽga kaip žąsys Jrb. Kad pradėjo visi klegė́ti, nors ir bėk Rk. Būrys susirinkęs klẽga, kad nė nusiklausyti negalima Slnt. Kad suskanta dirbti, žmonys klegė́ti pradeda J. Žmonės klẽga kalba J. Stubelėj klẽga, tik klẽga svečiai Lkš. Klega svietas V.Piet. Kiauras dienas moterys per žiemą klegė́jo brūzgindamos ratelį Sr. | Girdėjo žmonių šauksmą, anus šūkaujančius (paraštėje klegančius) BB2Moz32,17. | Parodyk jam pirštą, ir pradeda klegė́ti (juoktis, kvatotis) Žgč. Kai išgirdo, kad pagedo mergos klegė́ti! Kair. | Bene iš manęs taip klegat (juokiatės, tyčiojatės)?! Krkl. 8. intr. aidėti, skambėti (apie kalbas, juokus): Klegam juoku Švnč. Namai pasipuošė vainikų girliandomis, upė – klegančiomis baidarėmis rš. Gaudė, klegėjo jaunuomenės balsai V.Piet. Čia klega šnekos tarp baisaus klykimo rš. Iš reto klegėjo juokai V.Piet. Kas čia tep smarkiai juokiasi, kad net visas sodas klẽga?! Pns. 9. intr., tr. kalbėti: Apie Daugus „šneka“, o čia (Varėnoje) „klẽga“ Vrn. Dar̃ mes suprantam daug lietuviškai, o klegam džiūkiškai Vrn. Aš visa prantu, ką klegi Rod. Žmoneliai klega, susiedai sako – jau mergele nebebūsi LMD(Grv). Trečia sesulė toli lydėjo, meiliai klegėjo LTR(Tvr). Lietuviškai klegė́t išmoko Grv. Mes tę virtuvėj klẽgam Kt. Ką anys klẽga?! Nč. Ką klegi, sesute?! Ūd. Klega kap samdytas Mrk. Suseję trys vyrai tik klega Srj. Moters po viena kitos jau ir susėdo rateliu ir klegėdamos šnapsuojasi Ašb. Jis (senelis) mokėjo klegėti ir su žvėrimis, ir su paukščiais V.Krėv. Ar negirdėjai, ką žmonės klega? Pun. Visas svietas klega, kad jis kaltas Vv. Jis klega ir klega, niekados nenustoja Ndz. Tai bobų amatas: klega ir klega par visą dieną, lyg neturėdamos ką veikt Jrb. | refl.: Nėra ko klaustis, nė klegėtis Rud. \ klegėti; atklegėti; įklegėti; išklegėti; nuklegėti; paklegėti; parklegėti; praklegėti; priklegėti; suklegėti