kliautingas reikšmė

Kas yra kliautingas? kliautìngas, -a adj. (1) DŽ, kliáutingas (1) NdŽ žr. kliaudingas: 1. Geriausias gyvulys – savo užsiūklėtas; pirkdamas vis kokį kliautingą nuspirksi Vj. Prisijaučia … merga kliáutinga ėsanti J. Darbai tarnų bažnyčios yra pikti alba kliautingi MT113. kliautìngai adv.: Susiraičiusi barzdelė kliautingai krypo į vieną šoną rš. 2. BŽ427 Kliautingas buvo, vaidus mėgo rš. kliautìngai adv.: Jis įdėmiai sekdavo Nastios drauges, rūsčiai ir kliautingai rš. 3. G92 kuriuo galima kliautis, ištikimas, patikimas: Paskui ant malkine degino savo atmoną su karės žirgu ir su kliautingiausiu jo tarnu S.Dauk. Laikau jus visada už tikrai narsų, kliautingą riterį P.Vaič.

kliautingas sinonimai