kliurkė reikšmė

Kas yra kliurkė? 1 kliur̃kė sf. (2) 1. Šlv skysta purvynė, kliurkas: Kad stojau į kliur̃kę, tai visą koją išsivėliau Brt. 2. prasta sriuba: Tai privirė kliur̃kės, ir kiaulėm užteks Gž. 3. naminė degtinė: Kliur̃kės prigėręs, pašliju bepasėda, nebsilaiko užstalė[je] Lk. 4. galąstuvo makštis (su vandeniu): Padaryk kliurkę galąstuvui Grk. 5. menk. patvirkusi mergina: Geros mergos naktim nesivalkioja, tik kliurkės Svn. Kliurkei bet tik vyras, ir gerai Svn. 6. juok. višta: Jau kliur̃kės pradėjo dėti kiaušinius Lzd. 7. pypkė: Tą savo kliurkę galėtum kišti į kampą bent tol, kol svečių yra I.Simon. ◊ kliur̃kė velnių̃ sakoma plūstant ką: Kliur̃kė velnių̃, ko besakoma (liepiama) neklausai imtis darbo? Rt.
2 ×kliur̃kė (vok. dial. klurk) sf. (2) K menkas užeigos namas, karčema: Jau ir vėl jis į tą kliurkę nuejo Prk.
3 ×kliur̃kė sf. (2) K; N šliurė, šlepetė.
4 ×kliur̃kė (plg. l. chlorek) sf. (2) žr. 1 kliorka: Baltiniai taip suprakaitavę, kad be kliur̃kės sunku išskalbti Gs. Kliur̃kė labai suėda audeklus Alk. Ką tokia kliur̃kė, tai verčiau į vieną šarmą skalbti Gl.