kluikinti reikšmė

Kas yra kluikinti? kluĩkinti, -ina, -ino 1. caus. 2 kluikti 1: Kam tu kluĩkini mano vaiką? Sr. 2. intr. eiti, vilktis kaip pakluikusiam: Kur kluĩkini? Suvisu ne ten tau reik eiti! Kal. Kluĩkina kaip galvos pardaužtas J. Kluina, kur kluĩkini kaip pasvaigusi, paklaikusi? J. Ir kur čia kluĩkini, visas kaip nevala apsileidęs? Vvr. | Dabar reik kluĩkinti (nenoromis eiti, plūktis) dėl tokio kelmašūdžio KlvrŽ. \ kluikinti; apkluikinti; atkluikinti; iškluikinti; nukluikinti; pakluikinti; prakluikinti