knablys reikšmė

Kas yra knablys? knablỹs sm. (4) 1. kablys su keliais nagais bulvėms kasti: Nulūžo knablio du nagai, nebetinka kasti Brš. Ateina bulbakasys, o knablio nėra nė vieno Rmš. Jis visada knablius lauke paliekti Auk. 2. žr. kneblius 1: Knabliù riša kūlius Lp. 3. žarsteklis: Lėtai baigė senasis tarnas, pradėdamas knabliu maišyti židinyje ąžuolinius šakalius rš. 4. ppr. pl. šnek. nagai, pirštai: Vanago dideli knabliaĩ Ds. Kur kiši savo knablius! Alv. Ne tau, brolau, padaryti su tokiais knabliais Rk. Aklas būdamas sakėsi nežinąs, kur besėdįs, ir tokiu būdu iš [policininko] knablių išspruko A1884,187. Geriau nerodyk savo knablių̃ Dkšt. 5. koks įrankis, prietaisas (ar jo dalis), panašus į pirštus, nagus: Pašariniam runkeliam ravėti geriausias ravėtuvas yra penkiais knabliais Vlk. Tas vagis uždėjo knabliùs in kojų, in rankų ir nulindo siena kap katinas Lz. 6. M, BŽ202, NdŽ snapas.