koserė reikšmė
Kas yra koserė? koserė̃ sf. (3a) [K]; R247, MŽ 1. gerklė; balsas: Balso padargas susideda iš plaučių su gerklomis, koserės (trachea) ir priekoserio (larynx) rš. Prasižios lūpos, ir iš jo koserės plaukia skardus, žemas balsas rš. | Petras turi gerą koserę: kap užrėkia, tai net pirkios langai skamba Pns. Jo koserė̃s kap vilko neperrėksi Kb. Na ir koserė̃ to vaiko, kad net girdėti pas mus rėkiant Lš. | prk.: Sunkiai suprunkštė garvežio koserė rš. ^ Paleido koserę ir rėkauja J.Jabl. Šaukė visa savo kosere (visu balsu) LzP. Neduok savo liežuviui pjauti savo koserės (nepakenk sau kalbėdamas) Lp. 2. ryklė; burna: Dar ims ir užsikimš koserė nuo tokio didelio kąsnio rš. Pradėjo boba mėtyt kavalkais sūrį diedu koserė̃n (ps.) Vs. Lukštai grikių springsti koserė̃j Drsk. Pilną koserę prikišo duonos Rod. Jei rado spirginį, tai koserėn Lp. Visą kóserę išsiplikino J. Koserėn pylė A1884,338. Išžiojo kóserę Vlkv. Karšti kopūstai – išdegsi koserę! Dkš. Duok vandenio suptert: koserė džiūna Rod. Ale busilo ir koserė̃, kad varlę nuryja nesukramtęs Mrs. | prk.: Al ir koserė̃ [i](gobšumas):