karšti reikšmė

Kas yra karšti? 1 kar̃šti, -ia (-a), -ė (-o), káršti 1. tr. Lex107, N, K, Š, Ll, Dkš, Grk karštuvais kedenti, šukuoti vilnas prieš verpiant: Karšiu vilnas SD35,65,408, R219, MŽ292. Marti vilnas kar̃šia su karštuvais J. Moterys karša vilnas Dkk. Jie išėjo vilnų kar̃šti Žvr. Kitą savaitę važiuosim vilnų karšti Škn. Fabrike geriau kar̃šti vilnas negu namuose Krp. Juozas įsitaisė karšiamąją mašiną Rz. Šitos vilnos jau karštos Šlv. 2. tr. N, NdŽ šukuoti: Tavo plaukai nekaršti Kin. 3. tr. B, R, MŽ, K, M, K.Būg, J.Jabl kapoti, braukti karštuvais nurautų linų galveles: Linus nurovus kar̃šk ir, nukaršęs galvas, mirkyk J. Vyrai kar̃šia linus Km, Upt. Jei linai raunami saujomis, juos karšia šukomis rš. Šiemet linus kulsma ar kar̃šma? Krš. Moterys vakare kar̃šė linus Lzd. Dieną raudavom [linus], vakarais ir rytais kar̃šdavom Jnšk. Tavo lineliai nekaršti Rz. Karšiamieji kabliai Nj. 4. tr., intr. KII116, Zr šnek. mušti, perti, lupti: Tėvas jam kar̃šia kar̃šia – ir vis tas pats Lkm. Tėvas kar̃ša sūnų Ktk. Joną tę kad jau kar̃šė, tai kar̃šė Kt. Bėk greičiau namo, ba močia taũ kar̃š Sv. 5. intr. Kv šnek. greitai, smarkiai bėgti, važiuoti: Kiškis par laukus kar̃šia Up. Kar̃šia kaip vilką pamatęs Up. Kur tu karšì? J. Kur taip karši uždusęs? Svn. Kad jau kar̃šia vieškeliu – ir greitumėlis gi jo! Srv. Jau kar̃ša namo Ktk. Keleiviai, nieko neatbodami, karšė toliau rš. Tai kar̃šia: arklys net zovada lekia Jz. Karšk tiek kelio Srv. 6. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Kar̃šia, lyg devynias dienas nevalgęs būtų Lš. Tai kar̃šia kopūstus, net ausys lapsi Rdm. Jei čia man inpylėt, tai aš karšiu Krok. Galėsi kar̃št: šiandie tavo košės išviriau Srv. Ot kar̃šia – bliūdą priepilnį kap žu savęs žumetė Rod. 7. intr. smarkiai lyti: Kar̃šia lietus, ir tiek Pc. Kur aš eisiu, tep lietus karšia Dsm. Čia, rodos, nelyta, o Prienuose tai smarkiai karšė Šil. Kar̃šė per visą dieną lietus, pripliupino klanus Brt. 8. intr. smarkiai pūsti: Mūsų apylinkėje taip karšė, kad net stogus sugriovė Švnč. 9. tr. pulti, gelti: Dėl lietaus sekas ganyt, bet tik varmai nekaršia Nč. ◊ [į] káilį kar̃šti mušti baudžiant: Oi kar̃šiu káilin, jei nepasitaisysi Lp. [Dvarų] ekonomai karšdavo kailį su vytimis ir botagais rš. Reiks tau kailį karšti Šlv. Karštas kailis klusnesnis Vj. \ karšti; apkaršti; atkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; parkaršti; perkaršti; prakaršti; prikaršti; sukaršti; užkaršti
2 kar̃šti, -ta, -o intr. kaisti.
3 káršti, -ta (-a,-ia), -o (-ė) intr., kar̃šti 1. baigti amžių, gyventi senatvės dienas; būti karšinamam: Šis senelis káršta prie dukteries Sr. Varge augau, sielvartuose karšaũ Sch112(B). Jis buvo laimingas: sveikas augo, turtingas káršo Žem. Jis nei pats nežinojo, kur kárš Sg. Užsidaręs žmogelis į kamarą ir kárš savo paskuojas dienas Vvr. Turu vaikus, bet reik pas svetimą káršti Krš. Ji pas savo žentą atvažiavo káršti Klm. Anam tai bent buvo káršti – pas tikrūsius vaikus Brs. Ketu prie tavęs karšti M.Valanč. Senis baigė káršti Skr. 2. K, S.Dauk, SD451 senti; silpti, nebeturėti jėgų dėl senatvės: Senis káršta, t. y. guli lovoj, traška, baigias amžis J. Žmogus pradeda káršti K.Būg. Tavo boba jau visai káršta, galėsi kitą vesti Gršl. Motina atsigulė į lovą ir karšo ketverius metus rš. Ir tu, žydinti jaunyste, ir tu, karštanti senyste, duokit jam garbę aukščiausią SGII66. O kas sensta ir karša, arti yra pabaigos Sut1. 3. mirti: Karštu karštu, kažin, kada nukáršu Krkl. ^ Kuo vilkas gimė, tuo ir kárš KlvrŽ. Vilku gimęs, vilku ir karši Slnt. Laukas gimęs, laukas karšęs (jaunas įpratęs, ir senas darysi) ST545. 4. nokti, bręsti: Vasarojis nebauga jau, ale káršta, t. y. noksta J. 5. stigti, trūkti, neturėti: Kárštu kárštu pinigų, t. y. trūksta man J. \ karšti; apkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; perkaršti; prikaršti; sukaršti

karšti sinonimai

Ką reiškia žodis karštie? Visi terminai iš raidės K.