krestis reikšmė

Kas yra krestis? 1 krẽstis sm. (2) NdŽ, DŽ, Rt, Ėr; D.Pošk, krestỹs (4) Erž, Lzd 1. pintinė (su lanku): Jis pas dukterį svečiuojasi, meškerioja, kresčiùs pina Vdžg. Nupirkau krẽsčių bulvėms kasti Grd. Ar jau nupynei krestẽlį iš plėšų? J. Pridirbo kresčių devynias galybes, užteks ilgam laikuo Užv. Paimk krestãlį, eisim grybauti Vn. Pasiimk krestùką ir eik bulvių parinkt Skr. Nešiojau ant galvos tris kresčius S.Stan. Ėmę krestį iš maudų, kurį ištepę klejais ir sakais S.Stan. Išleido jį krestė[je] par langą, mūrūse esantį I. Atnešė maudinį krestelį su vaisiais I. Čia mūsų kresčiaĩ sudėti Bt. ^ Ans muni keikdamas biesų kresčiù pavadino Tl. Sulinkęs kaip kresčio lankas LTR(Šmk). ║ į ją telpantis kiekis: Visą krestį bulvių išviriau, ir dar neužteko Kv. Tris kresčiùs bulvių kiaulėms nuploviau Krkl. Atnešęs kiaušinių krestį parduoti LTR(Vdk). 2. D.Pošk, NdŽ, DŽ, Trg, Raud, Tv, Kp sietas javams ar kitkam sijoti, kresčiuoti, kretilas: Su kresčiù kresčiuoja nuogrėbas, nuoklastas, pelus J. Kaip atsirado arbuojamos mašinos, nyksta kresčiai – pelai byra švarūs, be šiaudų Skr. 3. grūdų vėtomosios mašinos sietas: Kresčius visus aš sudėjau į arbą Grdž. ◊ su krẽsčiais išeĩti tapti elgeta: Žiūrėk, kad pats su krẽsčiais neišeĩtum Šv.
2 krẽstis sf. (2) kūno sudėjimas, nuaugimas: Tokios krẽsties vyrui nieko nėr toks vežimas patraukt Vžns.