krust reikšmė

Kas yra krust? krùst interj. 1. Bgt, Kt virpt, trukt (pajudėjimui, sukrutėjimui reikšti): Ani krùst nekruta, kad miega J. Krùst krùst, kinklės dreba J. Kad kas pabarškina, aš krùst ir sukrutėjau Škn. Kad tik vadelėm krùst, ir lekia Pc. (Vežimą) traukdami iš kailio nėrėsi, bet vežimas – nė krust! J.Jabl. Gulėk, kad nė krust (gulėk ir nejudėk)! Jrb. Nė krust iš vietos B.Sruog. Svotai anė krust nesijudina iš užstalio Žem. Pervažiuos storiausias prabaščius – aš (tiltas) nė krust V.Kudir. Paėmęs atsipjovė gabalą šlaunies, lokys – nė krust P.Cvir. Man neteko matyti, kad po mano šūviui kas lėktų. Tvykst ir nekrust! V.Piet. Ona nei nekrust, nei nežvilgt į jo šoną Vaižg. Oras nė krust (be vėjo) rš. Stovi ant vietos kap inkaras ir nei krùst (stipriai laikosi) Mrk. Be akinių nei krust (nieko negali) rš. Vienas be kito nei krust Blv. Ratai pievon insirėžė, ir arkliai vežimo anei krùst Alv. | Nei balso, nei krust nebeliko, akis tik pervertė, pabalo, išsižiojo, o dantys pilni kraujo Žem. | Tas šikšninis krust krust pirštu, kad arčiau prieitų sp. 2. dilgt, dingt: Krùst man ant širdies, kaip pašaukė J. 3. makt: Krùst, išgėrė jis J.