kryga reikšmė

Kas yra kryga? 1 ×krygà (sl.) sf. (4) 1. NdŽ, Aln, Lkm, Švnč ledo gabalas upėje, ežere, lytis: Krygàs nešė upė J. Vaikai tik neprigėrė an krygų beplaukydami Sdk. Pilna upė krygų Ut. Krỹgos plaukioja OG305. Krỹgos eina, krygom eina Zr. Kaipgi tu perplauksi upę, taip krỹgos eina! Ob. Šiandie upe eina didelės krygos Kpč. Pernai pieninei privežė tokių didelių krỹgų Užp. 2. NdŽ, Švnč sudžiūvęs žemės luitas: Akėčiom šitų krygų neišakėsi Sug. Šlapiai orėm, ažtat dabar krygà in krygõs Ktk. Ale koks tę arimas, krygos tokios didelės, kad reiks su kūju daužyt Pns. Par tokias krygàs tai ir lietus neperlyja Trgn. Tai įdžiūvo, net ariant krygom virsta Rk. Mėšlas sugulęs krygom Rod.
2 ×krýga (vok. Krieg) sf. (1) karas: Aš išjosiu į krygą, krygužėlę JD231. Į krygą josiu, kareiviu pastosiu JD1176.
3 ×krýga (nlt.) sf. (1) triukšmas, riksmas; suirimas, netvarka: Ans krygą kela J. Krygoje radai mumis: atėjai par patį gimdymą, mirimą, kraustymą J. Krýga yra suirimas J.
4 ×krygà (nlt.) sf. tinklo rūšis, bradinys: Atnešė krỹgą žuvim gaudyt Dglš. | Tikro šeimininko nėra, sako, į kažkokią krygą (žuvų gaudyti) išėjęs rš.
5 ×kryga (nlt.) sf. įrankis žievei nuo medžio skusti, lenkena: Pirksiu naują krygą, reikės medžiai skusti Pl.