kuokštė reikšmė

Kas yra kuokštė? kúokštė sf. (1) 1. žr. kuokštas 1: Jis stovėjo vienplaukis savojo kiemo viduryje, laikydamas parautos žolės kuokštę po pažastimi J.Balt. Krūmų atžalos auga kuokštėmis tiesiog prie pat žemės paviršiaus rš. Moteriškė nubraukia nuo kaktos užkritusią šviesių plaukų kuokštę rš. Kasos, susuktos į kuokštę, gulė ant ilgo, gražaus sprando rš. Barzdoje ir smilkiniuose baltavo žilos kuokštės rš. Karvėm pietum padalyk po kokią kuokštę dobilų Srv. Negera sausas mėšlas arti – jo kuokštės lieka neužartos Slč. 2. KI249 puokštė: Vyriškis įteikė savo mylimajai kuokštę gėlių rš. 3. žr. kuokštis: Šįmet kopūstai į kúokštes išvirto Vl.