kurnėti reikšmė

Kas yra kurnėti? kurnė́ti, kùrna (-ė́ja, kur̃na Slm), -ė́jo intr. 1. J.Jabl, Tr, Rk, Lnkv tankiais žingsniais, vikriai, greitai bėgti, gurnėti: Širmoji kurnėdama taško į vežimą rš. Vaikas kùrna pamatęs šunį Sb. Kad kùrna, tai net padai švytuoja Sv. Kurnė́ja sau namo Km. Kur tu, vaikeli, kùrni? Ig. Jis kùrna kaip tik kiškis Šmn. O vaikai tekini, stumdydamiesi kurnėjo paskui bričkelę V.Myk-Put. 2. LVII324 su triukšmu griūti, kūliavirsčiais verstis: Kai pargriuvau, tai kad pakalnėn kurnė́jau, tai kurnė́jau Ds. \ kurnėti; atkurnėti; įkurnėti; iškurnėti; nukurnėti; parkurnėti; prikurnėti; užkurnėti