lekioti reikšmė

Kas yra lekioti? 1 lekióti, -iója, -iójo DŽ iter. lėkti. 1. SD249, R201 skraidyti: Kai aš užaugsiu, pasiūgėsiu, kaip seni arai aukštai padangėse lekiosiu V.Krėv. Vai tu, sakal, sakalėli, tu aukštai lekióji Dkš. Tą varnuką užaugino, ir jis, būdavo, lekioja apie namus BsPIV20. Ar neatsitiko matyt mano brolį, lekiojantį sakalu? BsMtI66. Gegutėle, lakūnėle, ką girdėjai lekiódama?! Kp. Su tavim, mielas paukšteli, noriu skrist į laimės šalį, su tavim drauge lekiot! K.Bink. Ir išleido varną, kursai dažnai lekiojo šen ir ten Ch1Moz8,7. O ketvirtas žvėris lygus buvo ereliui lekiojančiamui BtApr4,7. ^ Lakštingala su varnomis nelekioja PPr269. Aitvaru lekiojo, kol pinigų turėjo KrvP(Nč). Aukštai lekioja paukšteliai, o ant žemės ieško grūdelio KrvP(Lp). 2. šen ten lėkti, bėgioti, lakstyti: Lekiója kai pašėlęs OG306. 3. CII245 plastėti, mušti (apie širdį): Širdis man lekioja N. 4. rš į šalis sukinėtis, krivuliuoti. 5. kristi į šalis, tolyn: Lekioja skiedros, kvepiančios, smalingos T.Tilv. ^ Kur medžius kapoja, tenai skiedros lekioja LTR. Bėga, net padai lekioja (greitai bėga) KrvP(Vlkv). ◊ kur várnos lekiója apie žiopsantį, besidairantį: Darbą dirbdamas, nežiūrėk, kur varnos lekioja PPr32. \ lekioti; aplekioti; sulekioti
2 lekióti, -iója, -iójo KII16; MŽ294,320 žr. lekuoti.