mėginti reikšmė
Kas yra mėginti? 1 mėgìnti (-ýti), -ìna, -ìno, mė́ginti, -ina, -ino Dk 1. tr. SD44, R, K bandyti, tirti ką, kieno gerumą, tikimą, patvarumą…: Sidabrą mėgin ugnis Mž350. Akmuo mėginąs, mėginimo SD81. Fizika ir chemija mėgina metalų kokybes FT. Iš pradžių nespaudė savo priešo, o tik jį mėgino A.Vien. Einiukas, apsivertęs ant pilvo, mėgina savo rankų stiprumą I.Simon. Galando broliai šveitrius kardus, mėgino šarvus V.Krėv. Ar žirgelį mėginai? Ar balnelį vėdinai? JD697. Šoblelį aštrino, kirvelį mėgino KrvD60. Mė́gina jungą jaučių DP276. Norėjo mėgint stiprumą jo MP80. Mėgink mane, teipag ir gundyk PK51. | refl. tr., intr.: Kursai šiteipo mėginasi ir tiriasi BPI69. Kiekvienas labai turėtų mėginties, ar jis tam ir tinka Vd. Mėginkis patsai, kad išpažintumbei tiesą, didžiai mėginkis patsai savę Ns1848,2. ║ tirti ragaujant: Mašinos funkcionavimas bandomas, arbatos ar vyno skonis mėginamas FT. 2. tr. egzaminuoti: Vaikus šiuilėj klausinėti, mėgìnti KII171. 3. intr. bandyti ką daryti: Vagis mėgino pabėgti GK1939,10. Piemuo mėgìno pagaut pašautą kiškį PnmR. Mėginaũ tep ir tep Drsk. Aš kiaurą naktį dirbau ir tai nemėginau valgyt, o tu, dabar tik atėjęs, nori valgyt BsPII79. Ko jis nedarė, ko nemė́gino, idant priesakį savo prigręžtų savęsp DP9. ^ Daug mėginęs, mažai prityręs LTR(Šll). 4. tr. Lkm ragauti: Mėgìnte mūs blynų Str. \ mėginti; atsimėginti; išmėginti; pamėginti; permėginti; sumėginti
2 mė́ginti, -ina, -ino, mėgìnti, -ìna, -ìno 1. caus. mėgti 1: Mėgìnk, kad pamėgtum tas darbas J. Aš mėginù darbą dirbti, t. y. darau, kad primėgtum, prigustum J. 2. tr. S.Stan jaukinti, vilioti. \ mėginti; įmėginti; pamėginti; primėginti
mėginti junginiai
- mėginti paveikti