mudrus reikšmė

Kas yra mudrus? mudrùs, -ì adj. (4), mūdrùs (4) [K] 1. CI553,991, MŽ šaunus, guvus, žvalus: Aš esmi gudrus ir labai mudrus KlvD315. Vai tu berneli, mudrus raiteli TŽI203. Dailus bernytis ir mudrus žirgytis KlvD92. Blizga, tviska kamanėlės iš šilkelių kaspinėlių, gražus mudrùs žirgužėlis nuo rūtelių vainikėlio (d.) Jrb. Kaip pagirdžiau, da gražesnis, kaip užsėdau, da mudresnis – josiu pas mergelę JV487. Tu mudrusai raiteli, ko gailiai verki, žirgely sėdėdams? LTR(Klt). Broliu du mudrūs žmonės buvo RB1Krn27,7. Mudrus gaidys R. mudriaĩ adv. BŽ30, mùdriai Lš: Mudriai bėga žirgužėlis, galvelę lenkdamas JD550. Aš taip jau kaip klaps daugsyk, mudriaĩ šokinėdams, medžių vogt tamsoj į šilo pašalį traukiaus K.Donel. Prūsai gynėsi mudriai prš. Švieč ir žvaigždės dar mudriaus KlvD58. Ponai vėl mudriausiai judinas ir būrams į ausis šaukia prš. | Mudrus (stiprus) alus N. Mudrùs (tarpus) vasarojus Jž. ║ akylas, budrus: Būkiat mudrūs (budėkit) BBApD20,31. 2. Kos48 prašmatnus, puošnus, elegantiškas: Anas labai mudrus būtų, kad pinigų turėtų Dgl. ║ Q139 išdidus: Kodėl tu toks mudrùs, nors piemuo tebesi? Ds. mudriaĩ adv.: Mudriai apjuokė mokslą MT5.