prašmatnus reikšmė
Kas yra prašmatnus? prašmatnùs, -ì adj. (4) 1. išsiskiriantis iš kitų, įmantrus, keistas, nepaprastas: Pamatė labai prašmatnius daiktus, kokių buvo da neregėję LMD(Všn). Nebūsiu prašmatnèsnė už kitus Rs. Tokios prašmatnios trobos aš dar nebuvau matęs: ant stogo gal vaikščioti Plt. Prašmatnùs vardas NdŽ. Prašmatnùs žodis Kv. prašmatniaĩ adv.: Jau tu čia labai prašmatniaĩ nudrožei Gž. Kaip čia dabar prašmatniaĩ rašai visus nėkus?! Lkv. Kiekviena vis prašmatniaũ pasisiuva Dkš. Par jus vis prašmatniaũ, kaip par mus Krd. Vaikuo ka tik prašmatniaũs kur lipti! Rdn. Rėdydavos jaunūmenė [per Užgavėnes] kuo prašmatniaũ Grd. Vienas neisi prašmatniaũ – reik drobužį taisyti Pvn. 2. puikus, puošnus, prabangus: Oi, kokia te prašmatnì bažnyčia! Slm. Čia pokylio metu prašmatniuose karaliaus rūmuose sužavėjo jo žvilgsnį Kadmo duktė rš. Jam reikalinga prašmatni žmona rš. Atiduok mano lazdą, mano prašmatnèsnė Upt. prašmatniaĩ adv.: Prašmatniaĩ išrodo trobos Pvn. Ne, motina nieko, tiktai rengia, tiktai taiso visa kuo gražiausiai, kuo prašmatniausiai I.Simon. 3. Škn, Šv sumanus, išradingas: Prašmatnì siuvėja Rm. Oi, koks tas jų Jonukas prašmatnùs vaikas! Lž. Ot prašmatnùs šitas žmogelis – kiek jis juoko pridarė! Vlk. Prašmatnus berniokas Sv. | Prašmatnì vaizduotė BŽ29. 4. Rs labai gyvas, apsukrus, išdykęs. 5. NdŽ gudrus, suktas.