narinėti reikšmė

Kas yra narinėti? 1 narinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. LB105, KlvD223, Ppr žr. 1 nardyti 2: Karvelėli mėlynasis, oi kur tu lakiojai, karosėli geltonasis, kur tu narinėjai? LTR(Zp). Ten plaukė, narinėjo geltoni karosai LMD(Grl). 2. intr., tr. Paį, Ps, Nj, Vdk ieškinėti, žiūrinėti, landinėti: Svetimas nelips ant aukšto – žentas ten narinė́jo Krkn. Visur išnarinė́ja, išbūva – nieko nepaslėpsi Grž. Ko anas žmogus ten apie mūsų namus narinėja? Pš. Narinė́ja kaip šuo patvoriais Jnšk. Narinė́ja kačiukas, žiurkių, matyt, ieško Srv. Galėtum nusitvert kokį darbelį nenarinėjęs čia pakampiais Sdb. Avelė narinė́ja, ieško smulkesnės žolelės Lnk. Įėjusi Mineikienė lyg prityrusio žvalgo akimis ėmė narinėti kambarį Pt. ║ bėginėti, šmirinėti: Vaikai, ko čia narinė́jat po kambarius, bėkiat lauk! Rt. \ narinėti; išnarinėti; panarinėti; prisinarinėti
2 narinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. 2 narinti. 1. narstyti, ardyti: Ką tu čia dabar narinė́ji tą šautuvą! Alk. 2. sukioti (sąnarius): Narinė́[ja] munie visus kaulus Pj. 3. aižyti, lupinėti: Vyšnias reik greit narinė́t (išiminėti kaulelius) – tep greit genda nuskintos! Gs. \ narinėti; išnarinėti; užnarinėti

Ką reiškia žodis narioti? Visi terminai iš raidės N.