nuščiūti reikšmė
Kas yra nuščiūti? nuščiū́ti intr. Š, NdŽ, Tv, Pln; Kos111 1. [K], Rtr, BŽ580,592, KŽ, Skd, Akm, Up, Lkv nutilti, nurimti: Piktos kalbos nuščiùvo, t. y. nutilo J. Taip nūščiùvo, ne vėjelio, ne nėko Pvn. Ka vė[ja]s lauke nuščiū̃na, tumet tik gerai pradeda lyti Vkš. Kad vė[ja]s nuščiū̃tų, galėtumiam važiuoti Užv. Lytus nuščiùvo Kl. Dabar skausmas nuščiùvo Kv. Dainiavo, dainiavo i nuščiùvo Kv. Iš kažkur atklydo dainos posmas, bet greitai nuščiuvo P.Cvir. | prk.: Kaip debesis gyvenimas nuščiuvo B.Sruog. 2. liautis ką daryti, baigti, nustoti: Vėjis nuščiùvo pūsti, t. y. nustojo J. Ščiūte nuščiùjo rėkauti J. Nuščiùvo kalbėti žmonys J. Nuščiùvo ligonis dejuoti: ar jis užmigo, ar numirė? J. Vaikai, truputį nusimalšę, nuščiuvo verkti Žem. Ir moters nuščiuvo klegėjusios Žem. \ ščiūti; apščiūti; nuščiūti; priščiūti; užščiūti