rėkauti reikšmė
Kas yra rėkauti? rė́kauti, -auja (-auna), -avo intens. 1 rėkti: 1. MP285, N, K, M Iš anapus upės ėmė kas rėkauti, bet iš šios pusės (iš šiapus) mes niekas neatsakėm J.Jabl. Gaspadorius nubudęs užgirdo, kad kas rėkauna gryčioj LTR(Ds). Ant kiemo vaikai rė́kauna Dkš. Ko jos te rė́kauna? Pb. O čiagi naktį rė́kavo; aš net dabojau par langais Mlk. Ko dabar čia rėkauji kaip varna ant tvoros?! V.Krėv. Sunku su mūs klebonu, kad labai kurčias, tai jau, prieteli, su juo kalbant, reikia smarkiai rėkauti BsPIII78. O paikutis kiaules … vis pyškydamas ir rė́kaudamas parvarė Jrk11. Nors tu plyšk berė́kaudamas, nėr kas užgirsta BŽ480. Linksmai rė́kaudami gėrė Sr. Tu nerė́kauk, bo lietus galia būt (juok.) Pnd. Rė́kauti yr retai rėkti J. Pamatę vilką, ėmė vyt ir rėkaut: „Vilkas, vilkas!“ BsPIV107. Rė́kauna kai kurčias OG323. Rėkauja kai po girią Sln. Nerėkauk kaip per bobų muštynes LTR(Užp). Todėl ant kryžiaus teded kūną savo, – visi rėkavo SGI84. | prk.: Rėkavo garvežiai stotyse rš. 2. Baru, judu su šauksmu, rėkauju ant ko SD56. Vėl ragana ėmė rėkauti, kad nepapjovė Jonuko LTR(Pn). Kitas neleidžia, nėr vietos [mašinoje], tai rė́kauna Pb. O jei čia dar rėkausit, liepsiu nustumti nuo kalno, nors jūs ir bajorų žmonos V.Krėv. 3. intens. 1 rėkti 5: Rė́kauk vaikus nuo ledo gryčion Ds. Tik prisėsi pasilsėt, jau rė́kauna dirbt Ds. 4. I intens. 1 rėkti 8: Nerėkavo kiškis, negiedojo paukščiai, kurie taip žmogų ramina J.Bil. Piliakalnyje buvęs urvas, pas kurį rėkavęs levas LTII485(Bs). Tamsioj girelėj meška rėkauna, mergas gandina (d.) Tvr. Vakare išgirdo apuoką rėkaujant Tat. Kap varnos labai rė́kauna, greit bus lietaus Pls. Koks paukštis anksti rėkauna, tą dieną visos katės pjauna TŽV625. Jei pas kokį nors ūkininką pelėda vakare rėkauja, tai kas nors mirs (priet.) LTR(Žal). \ rėkauti; aprėkauti; atrėkauti; įrėkauti; išrėkauti; nurėkauti; parėkauti; parrėkauti; prirėkauti; surėkauti